Vafliai

800px-Pieter_Bruegel_II-Combat_de_Carnaval_et_Careme_IMG_1464Vafliai – tai jau neatsiejama miesto švenčių, kurortų ir mugių dalis, bet matyt retas kuris susimąsto, kad vaflio protėviu yra visiems puikiai pažįstamas Šv. Komunijos (Eucharistijos) paplotėlis! Daugelio mėgstamo saldėsio šaknys siekia IX – Xa., Europoje patys vafliai buvo “išpopuliarinti” ne ko kito kaip pačių kryžiaus žygių. Su laiku receptai tobulėjo, mišinyje pradėtas naudoti medus ir aromatingasis apelsinmedžių žiedų vanduo.

Vaflių kepimo formaPirmasis rašytinis vaflio receptas datuojamas XIV a. Tai buvo manuskriptas skirtas jaunai žmonai su instrukcijomis kaip iškepti vaflius su sūriu. Receptas sakmbėjo labai paprastai: “išplakite kiaušinius, paskaninkinte druska, įpilkite vyno, suberkite miltus ir išmaišę kepkite”. Antrasis receptas pasirodė tik praėjus keliems šimtams metų ir skyrėsi tik pridėtu cukrumi. Plokščias traškus kepinukas amžiams bėgant vystėsi ir keitėsi, tačiau jo esminis bruožas, išskiriantis jį iš visų kitų kepinių – dvi įkaitintos geležinės plokšteles tarp kurių ir yra kepama vaflių tešla – liko.

XVI – XVIIa. belgiškoje receptų knygoje pasirodė pirmasis receptas kuriame be įprastų ingredientų naudojamos alaus mielės ir prieš kepant vaflius tešla yra keletą valandų kildinama. Kepimui pradėtos naudoti gilesnės geležinės formos. Būtent šie belgiški vafliai yra laikomi tikraisiais ir artimiausias šiuolaikinių vaflių protėviais.

Vaflių įvairovė

Amerikietiški vafliai – tai vaflių rūšis populiariausia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai kepiniai iš tešlos kildintos kepimo milteliais, patiekiami kaip pusryčių patiekalas, dažniausiai su klevų sirupu ir sviestu, neretai ir su kepta šonine. Šie vafliai yra gerokai tankesni ir kietesni nei Belgiški.

Briuselio vafliai – iš kitų europietiškų vaflių rušių išsiskiria savo kvadratine forma, giliomis duobutėmis, patiekiami karšti, apibarstyti cukraus pudra, kartais su plaktos grietinėlės kupolu ir šviežiais vaisiais ir uogom. Pirmą kartą pasirodė 1842metais.

399px-Brussels_waffleBelgiški vafliai – kaip bebūtų keista nieko bendro neturi su Belgija. Tai amerikietiškų vaflių rūšis, labai panaši į Briuselio vaflius, tačiau gerokai minkštesne išore ir puresniu vidumi. Didesni nei Briuselio vafliai, su talpesnėmis kišenėmis. Dažniausiai priešingai nei amerikietiški vafliai gaminami iš mielinės tešlos ir patiekiami su įvairiausiais priedais (nuo cukraus pudros iki karamelinio kremo). Pirmą kartą pristatyti per Pasaulinę mugę 1964metais Niujorke kaip Briuselio vafliai, tačiau baiminantis, kad lankytojai nežinos kur yra Briuselis pervadinti į Belgiškus vaflius.

Skandinaviški vafliai – mums geriausiai atpažįstami iš specifinės širdelės formos, itin populiarūs skandinavijos šalyse, patiekiami su plakta grietinėle arba grietine. Islandijoje dažniausiai patiekiami su rabarbarų arba mėlynių uogiene.

Honkongo vafliai – dar vadinami grotelių sausainukais, pardavinėjami Honkongo gatvėse iš maisto vagonėlių, yra didesni, apvalūs ir padalyti į ketvirčius. Rekomenduojami su paprastu arba žemės riešutų sviestu.

Liège vafliai – pavadinti pagal Belgijoje esantį miestą, riebesni, tankesni, saldesni ir lipnesni vafliai. Tai populiariais vafliai Belgijoj, apiberti perliniu sukrumi kuris vėliau susikaramelizuoja. Pardavinejami gatvėse, skaninami cinamonu arba vanile.

Olandiški vafliai – tai vafliai su sirupo įdaru. Tanki, tiršta tešla yra kepama vaflių keptuvėje kelias minutes, tada išimama ir kol neatvėso perpjaunama pusiau, pertepama šiltu sirupu ir supaudžiama atgal. Taip gaunami saldūs, visų pamėgti kepinukai, pardavinėjami prekybos centruose supakuoti po kelis.

Dar keletas įdomių faktų apie vaflius

  • 1270-aisiais netgi susikūrė vaflių kepėjų gildija. Tuo metu patys vafliai dar neturėjo šiuo metu įprasto pavidalo, tačiau tai buvo šiuolaikinių vaflių protėviai tuo metu vadinti oublies.
  • Labai vaflius mėgęs Prancūzijos karalius Pranciškus I turėjo grynu sidabru dengtas vaflių kepimo formas.
  • Pirmą kartą angliškas pavadinimas waffle pasirodė 1725-aisiais.
  • Švedai kovo 25 (9 mėnesiai prieš kalėdas) švenčia “vaflių dieną” – Våffeldagen.
  • Netikėčiausi pagardai ir priedai vafliams: lašišos ikrai arba šaltai rūkyta lašiša (Švedija); kepta šoninė, kepta vištiena, inkstų sultinys (JAV) pandanas – tropikuose augantis medis, duodantis vafliams žalią atspalvį (Vietnamas).
  • O taip vafliai skamba įvairiomis Europoje naudojamomis kalbomis: wafre, wafer, wâfel, waufre, gaufre, goffre, gauffre, wafe, waffel, wåfe, wāfel, wafe, vaffel, våffla.